išgudėti

1 išgudė́ti intr. 1. išvirsti gudu: Daug išgudėjo žmonių Dv. Visi išgudėję, išlenkėję čia Grv. 2. imti kita tarme šnekėti: Tu teip išgudė́jai – gudiškai šneki Krtn. \ gudėti; išgudėti